„Google Stadia“: analizė ir sąžininga nuomonė po 2 savaičių naudojimo

Praėjusio mėnesio pabaigoje gavau „Premier Edition“ pakuotę Google Stadia su viskuo, ko reikia norint pradėti tobulinti šią naują debesies vaizdo žaidimų paslaugą. Tiesa ta, kad kritika, kurią sulaukia „Google“ platforma, yra gana prieštaringa: vieni ekspertai ją priskiria prie didžiausios žaidimų pasaulio įsimenamos nesėkmės, o kiti ją dievina ir krenta jai po kojomis. Kieno mes klausomės?

„Google Stadia“ analizė, ar tai yra žaidimų ateitis?

Tokiose situacijose geriausia tai išbandyti patiems, o mes būtent tai padarėme. Šia prasme turiu pripažinti, kad mano lūkesčiai išgyveno kelias fazes: iš pradžių buvau apimta euforijos, paskui jau pirmomis naudojimo dienomis gerokai nusivyliau ir pamažu susigaudau, kol sutvirtinau nuomonę. Šiandien aš turiu sistemą: revoliucinę (ir daug pastangų reikalaujančią) platformą, pašauktą visam laikui pakeisti žaidimų pasaulį, bet kuri vis dar turi keletą nušlifuotinų briaunų.

Ir kalbėdamas apie „kraštus“, turiu omenyje ne tik tuos aspektus, kuriuos „Google“ turi patobulinti: yra veiksnių, turinčių įtakos „Stadia“ patirčiai, kurie visiškai nesusiję su paslauga ir, deja, yra daug labiau susiję su laiku kuriais mes gyvename ir elementai, prie kurių prisideda pats vartotojas (interneto ryšys, techninė įranga), nei su pačia platforma.

Dėl to „Stadia“ patirtis yra visiškai subjektyvi. Kai kuriems tai gali būti ir tikras stebuklas, ir tikra beprotiška ir nenaudinga nelaimė, abi nuomonės galioja vienodai (jei jos yra teisingai pagrįstos ir pagrįstos, žinoma). Bet eikime dalimis ir pažiūrėkime, iš ko susideda šis puikus mažas išradimas.

Aparatūra

„Google Stadia“ magija yra būtent tokia: aparatinė įranga. O tiksliau – jo nebuvimas. Didelis „Stadia“ skirtumas, palyginti su kitomis „fizinėmis“ konsolėmis, yra tas, kad nebūtina pirkti vaizdo konsolės, nes visa žaidimams paleisti reikalinga aparatinė įranga yra „Google“ nuotoliniuose serveriuose. Tokiu būdu teoriškai vienintelis esminis reikalavimas – turėti interneto ryšį.

Dabar, kaip visi žinome, konsolėms taip pat reikia valdiklio arba žaidimų pulto, taip pat ekrano, kuriame būtų galima matyti „kas vyksta žaidime“. Čia „Stadia“ siūlo keletą žaidžiamų alternatyvų:

• „Chromecast Ultra“ + „Stadia“ valdiklis
• Mobilusis telefonas (šiuo metu tik Pixel 2, 3 ir 4 išmanieji telefonai) + Stadia valdiklis (taip pat suderinamas su Xbox One ir PS4 valdikliais)
• Kompiuteris (per „Chrome“ naršyklę) + „Stadia“ valdiklis (taip pat suderinamas su kitais valdikliais per USB, taip pat su klaviatūra ir pele)

Pastaba: norint žaisti, taip pat būtina įdiegti „Stadia“ programa.

„Google“ paskelbė, kad ateityje be „Pixels“ bus galima naudoti ir kitus išmaniuosius telefonus, nors kol kas tai visi su sistema suderinami ekranai ir valdikliai.

Norėdami atlikti šią analizę, įsigijome „Premier Edition“ paketą (129 eurai Google parduotuvėje), į kurį įeina a Chromecast Ultra ir a Stadia valdiklis balta spalva, taip pat prieigos kodą kad būtų galima naudotis platforma, ir 3 mėnesių „Stadia Pro“ prenumerata kad būtų galima žaisti (galų gale tai ir yra apie ką).

Įspėjimas: šiuo metu vienintelis būdas pasiekti „Stadia“ yra vienas iš šių prieigos kodų, pateiktų kartu su „Chromecast“ ir nuotolinio valdymo pulto deriniu, taigi, jei draugas neduos mums „Buddypass“ paslaugai išbandyti, turėsime nepataisomai pereiti prie langelio. Nuo kitų metų „Stadia“ galėsime pasiekti nemokamai, tačiau kol kas mantra, kad nereikia leisti pinigų konsolei, vis dar yra pusė tiesos.

Stadia valdiklis

Oficialus „Stadia“ žaidimų pultelis yra labiausiai rekomenduojamas valdiklis žaidžiant žaidimus platformoje. Jo apdaila neabejotinai yra kokybiška ir tai rodo, kad gamyba yra labai rūpestinga. Palietus atrodo, kad jis pagamintas iš medžiagos, kuri labiau primena keramiką nei įprastą plastiką, kurį šiandien matome daugelyje valdiklių.

Mygtukai turi malonų prisilietimą, o tiek priekiniai „grybai“, tiek galiniai paleidikliai važiuoja maloniai. Nedžiugina skersinė galvutė, kuri suteikia „mygtuko“ pojūtį, o ne įprastą krypties kreiptuvą. Dėl to tiems, kurie kovos žaidimuose įpratę naudoti kryžminę kombinaciją, sunku susieti judesius grandinėmis, nes pereinama tarp „apačios dešinės“ arba „apačios į kairę“ ir kt. Tai daroma ne sklandžiai ir atrodo, kad spaudžiame du mygtukus atskirai. Nežinau, ar gerai aiškinu, bet jausmas gana keistas, ypač „Street Fighter“ tipo koviniuose žaidimuose.

Baigdami taip pat reikia pasakyti, kad „Stadia“ valdiklis apima įkrovimą per C tipo USB, mygtuką „Google“ padėjėjui iškviesti (kuris šiuo metu neveikia) ir kitą įprastą mygtuką, kad būtų galima bet kada daryti ekrano kopijas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į žaidimų pulto vibracijos funkciją, keliais lygiais viršijančią klasikinį PS4 „Dual Shock“.

Chromecast Ultra

Antrasis rekomenduojamas įrenginys žaisti „Stadia“ yra „Chromecast Ultra“. Ši įprasto „Chromecast“ apžvalga pasižymi tuo, kad jame yra Ethernet įvestis, kad būtų galima prisijungti prie interneto geriausiomis įmanomomis sąlygomis (žinoma, jis taip pat veikia per „Wi-Fi“).

Šio antrojo priedo, įtraukto į „Stadia“ paketą, pranašumas yra tas, kad jis vis dar yra daugialypės terpės įrenginys, o tai reiškia, kad galime jį naudoti antrą kartą ir naudoti žiūrėti „Netflix“, „YouTube“ vaizdo įrašus ir kitus per televizorių. Jei galiausiai „Stadia“ jūsų neįtikina, visada galite tai paguosti.

Srautas / žaidimo eiga

Nors tai yra visavertė srautinio perdavimo paslauga, tiesa ta, kad „Stadia“ neturi nieko bendra su kitomis platformomis, tokiomis kaip „Netflix“, HBO ar „Prime Video“. Pastarųjų atveju tai leidžia jų paslaugų pobūdis buferizavimas, tokiu būdu, kad nutrūkus ryšiui arba nukentėjus atsisiuntimo greičiui, tai neturės įtakos turinio kokybei.

Tačiau „Stadia“ to padaryti neįmanoma. Informacija turi keliauti iš žaidėjo valdiklio į Google serverius, o iš ten į ekraną, kuriame žaidžiamas žaidimas, visa tai „beveik“ realiu laiku ir ilgą laiką, kad nebūtų tipo įvesties vėlavimo.

Tam neišvengiamai reikalingas galingas ryšys, tačiau tai taip pat verčia mus turėti tinklą, kuriame nėra signalo nutrūkimų ar kritimų. Per pastarąsias 2 savaites išbandžiau sistemą naudodamas standartinę namų tinklo konfigūraciją (sutartinė galia 100 Mb), nekeičiant jokių maršrutizatoriaus ar „Stadia“ programėlės nustatymų. Rezultatai buvo tokie:

• TV + Chromecast + Stadia valdiklis per wifi (maršrutizatorius kitame kambaryje): Čia žaidimų patirtis buvo labai bloga, pilna pikselių kas 2 x 3, o turinys neryškus ir nepastovus. Jei žaisite „Stadia“ tokiu būdu, tikrai daugiau nebenorėsite liesti sistemos. Net ir keičiant duomenų suvartojimą iš Stadia programėlės, rezultatas tiesiog baisus (tame pačiame televizoriuje puikiai veikia Netflix ir kitos transliacijos programėlės, o tai rodo, kad paklausos lygis šiuo atveju gerokai didesnis).
• „Pixel“ telefonas + „Stadia“ valdiklis per „Wi-Fi“ (maršrutizatorius kitame kambaryje): Šiame žaidimų rinkinyje naudojome „Pixel 3A“ mobilųjį telefoną, prijungę „Stadia“ valdiklį per USB ir žaisdami naudodami „Stadia“ programą. Panašu, kad šį kartą sklandumas šiek tiek pagerėja, tačiau pikselių vis tiek daug, o tokie koviniai žaidimai kaip minėtasis Samurai Shodown palieka daug norimų rezultatų. Be abejo, tai, kad esame prisijungę per „Wi-Fi“, o maršrutizatorius yra kitoje patalpoje, rimtai apsunkina žaidimų patirtį.
• TV + Chromecast + Stadia valdiklis per wifi (maršrutizatorius tame pačiame kambaryje): Tai kažkas kita. Kai persikėlėme į tą pačią patalpą, kurioje yra maršrutizatorius, sistemos kokybė pasikeitė 180 laipsnių kampu. Prijungėme „Chromecast Ultra“ prie monitoriaus, sinchronizavome valdiklį ir atkuriamumas tiesiog puikus. Atsilikimo ne tik nėra (bent jau aš to nepastebiu), bet viskas teka kaip šilkas net ir esant maksimaliam vaizdo kokybės lygiui. Žaidimai įkeliami labai greitai ir beveik nėra laukimo laiko, o geriausia, kad neįdiegę fizinio disko, galime pradėti žaisti iškart, kai tik nusipirksime žaidimą iš „Stadia“ parduotuvės. Suprantu, kad prijungus Ethernet lizdą prie „Chromecast“, ryšys bus geresnis, tačiau šiuo metu prisijungti per „Wi-Fi“ yra daugiau nei pakankamai.
• Kompiuteris („Google Chrome“) + „Stadia“ valdiklis (prijungtas Ethernet kabeliu): Keista, nors dabar žaidžiu per laidinį interneto ryšį, kompiuterio patirtis labai nukenčia, kai žaidžiame per naršyklę, rodomi įpjovimai, vėlavimas ir neryškūs vaizdai. Tai parodo, kad ryšys dar ne viskas, o jei mūsų Chrome naršyklė nebus švari ir lengva kaip plunksna, taip pat negalėsime mėgautis priimtina patirtimi. Čia sprendimai būtų pašalinti bet kokį naršyklės plėtinį, taip pat ištrinti laikinus failus, atnaujinti viską, ko reikia, o kraštutiniu atveju net suformatuoti kompiuterį.

Atlikdami visus šiuos testus aiškiai parodėme, kad „Stadia“ turi 2 esminiai reikalavimai kurių privalome laikytis, jei norime mėgautis tokia paslauga, kokia ją sukūrė „Google“:

• Turėkite galingą ir nenutrūkstamą interneto ryšį. „Google“ rekomenduoja mažiausiai 10 Mbps, bet bent jau mano atveju man reikėjo daug daugiau, kad galėčiau žaisti su gera grafika ir be jokių pjūvių. Jei turime eterneto kabelį, jį būtinai turėtume naudoti (jei ne, teks eiti į tą pačią patalpą, kur yra namų maršrutizatorius).
• Turėkite švarų ir sklandų atkūrimo įrenginį. Jei ekranas, iš kurio žaisime, yra mūsų kompiuterio ekranas, turime įsitikinti, kad įranga nesulėtėja arba nekils perkrovos problemų. Bet kokie tokie nepatogumai taip pat turi įtakos „Stadia“, nes tai vis dar yra žiniatinklio programa, kuri veikia iš naršyklės. Be jokios abejonės, patirtis veikia geriau, kai naudojame nuosavus „Google“ produktus, pvz., „Chromecast Ultra“ arba oficialią „Stadia“ programą mobiliesiems.

Trumpai tariant, jei kalbėsime apie patį žaidimą, tai tikrai gerai. Bet taip, turime įsitikinti, kad atitinkame būtinus reikalavimus. Tai, ką jie norėjo mums parduoti, kad galime žaisti bet kur ir bet kada, yra tiesa tik tuo atveju, jei judame kontroliuojamoje aplinkoje, kur sąlygos yra minimaliai optimalios. Dabar, kai viskas yra vietoje, paslauga yra tikras technologijų stebuklas.

Žaidimai

Beveik sakyčiau, kad tai yra mažiausiai svarbus dalykas, turint omenyje, kad kalbame apie žaidimų sistemą, kuri iš esmės pakeis žaidimų pasaulį. Bet kas yra konsolė be vaizdo žaidimų? Na, tikriausiai kažkas panašaus į tai, kas šiuo metu yra „Stadia“.

Šiuo metu platformoje yra 26 pavadinimai ir, nors tai neginčijamos kokybės žaidimai, trūksta, kad juose būtų buvę kažkokia naujovė ar išskirtinesnė, be įdomaus GYLT, sukurto Madrido studijos Tequila Works. Naudodami „Stadia Pro“ prenumeratą šiuo metu galime žaisti „Samurai Showdown“, „Tomb Raider: Definitive Edition“, „Destiny 2“ ir „Farming Simulator 19“ (pastarąjį, nežinau, ar jie įkėlė jį kaip „pokštą“, bet verta…).

Asmeniškai aš neturiu problemų su žaidimais, nes 4, kurie yra įtraukti nemokamai, aš nebandžiau, todėl turiu žaisti keletą valandų, kol jie išleis naujus dalykus, bet faktas, kad likusieji žaidimai yra parduodami turi tokią pačią kainą, kaip ir tada, kai jie buvo išleisti, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie pavadinimai egzistuoja jau kurį laiką, švelniai tariant, apmaudu. Galėčiau nusipirkti GRID, kuris neseniai pasirodė, bet jis kainuoja 70 eurų (kai jį rasite PS4 už 40 eurų).

Šia prasme būtų įdomu, kad „Stadia“ paskatintų naudotis savo platforma pridedant naujų žaidimų už priimtinesnę kainą, jei nekiltų pavojus, kad žmonės susitelks tik į mėnesinio abonemento modelį (o tai nėra labai patrauklu). Likusios įmonės skatinamos sukurti platformos katalogą).

Išvados

„Google Stadia“ yra pirmasis žingsnis link fizinių žaidimų dykumėjimo žaidimų rinkoje. Yra detalės, reikalingos dėlionei surinkti, ir viskas rodo, kad tai gali būti naujo būdo suprasti pramogų industriją užuomazga.

Tačiau „Google“ nėra taip paprasta, kaip „Netflix“, ir čia slypi tikrasis „Stadia“ Achilo kulnas: jis turi labai galingą įrenginį (10,7 teraflopso GPU) ir sugebėjo nuostabiu būdu išvengti įvesties vėlavimo, taip. Tačiau yra kažkas, ko „Google“ visiškai nekontroliuoja: ryšio kokybė ir dabartinė infrastruktūra, kai kurie agentai, kurie atlieka esminį vaidmenį tinkamai veikiant jūsų konsolei.

Taigi ar „Stadia“ yra bloga sistema? absoliučiai. Ar verta pirkti valdiklį ir „Chromecast Ultra“? Jei turite gerą ryšį, iš kurio galite pasitraukti, pirmyn. Dabar bent jau kol kas nerekomenduotume jos ir kaip pagrindinės konsolės, nes katalogas gana mažas ir šiek tiek brangus, tokiu atveju per trumpą laiką būtų daug pigiau įsigyti PS4 ar Xbox One.

Trumpai tariant, įrenginys su savo šviesomis ir šešėliais, kuris prasideda nuo įdomios idėjos, nors ir šiek tiek skubotos. Sėkmė tikrai priklausys nuo to, ką jie nuo šiol darys su platforma. Ką manote apie „Google Stadia“?