Prisijungę prie belaidžio tinklo pastebime, kad vos naršome internete, pirmiausia pagalvojame, kad Wi-Fi signalas yra labai silpnas. Atmetę galimų įsibrovėlių buvimą mūsų tinkle arba daugiau nei tikėtinus kaimynų trikdžius, galime savęs paklausti tik vieno dalyko: ar galime būti per toli nuo maršrutizatoriaus? Koks yra vidutinis Wi-Fi tinklo diapazonas?
Pasiekite diapazoną pagal signalo dažnį
Naudojami belaidžiai tinklai Radio bangos perduoti signalą taip pat, kaip televizoriai ar išmanieji telefonai. Štai kodėl kuo toliau tolstame nuo spinduliavimo židinio, tuo labiau silpnėja signalo stiprumas.
Bet kokiu atveju, jei sutelksime dėmesį tik į to signalo dažnį, galime daugiau ar mažiau apskaičiuoti diapazoną, kurį gali turėti mūsų maršrutizatorius.
- 4 GHz: 45 metrų viduje ir 90 metrų lauke.
- 5GHz: 15 metrų viduje ir 30 metrų lauke.
Naujieji 802.11n ir 802.11ac standartai, veikiantys abiejose dažnių juostose pagal kiekvieno momento poreikius, gali pasiekti didesnius atstumus.
Veiksniai, turintys įtakos „Wi-Fi“ tinklo aprėpčiai
Tačiau ne viskas priklauso nuo to, kaip dažnai veikia belaidis tinklas. Taip pat yra kitų vienodai ar svarbesnių veiksnių, kurie tiesiogiai veikia signalo kokybę ir galią.
Naudojamas maršrutizatorius arba prieigos taškas
Maršrutizatoriaus diapazoną lemia keli veiksniai, pvz., antenų orientacija, naudojamas 802.11 protokolas, įrenginio perdavimo galia ir radijo trukdžiai iš aplinkos.
Jei naudojamės mobiliuoju telefonu, signalo padidėjimą ar sumažėjimą galime pastebėti tiesiog pasukdami įrenginį, priklausomai nuo jo suderinimo su maršrutizatoriumi. Kai kuriuose prieigos taškuose taip pat paprastai yra antenų, dėl kurių signalas stiprėja nukreipta kryptimi ir silpnėja kitose srityse.
Pastato konstrukcija ir medžiagos
Mūrinės sienos ir metaliniai daiktai gali sumažinti diapazoną 25%. Įprastai namai skirstomi į kambarius, turi lubas, grindis ir dažniausiai dekoruojami veidrodžiais ir kitais baldais ar aksesuarais, trukdančiais laisvai cirkuliuoti Wi-Fi bangoms.
Geras būdas įveikti tokio tipo struktūrines problemas yra įdiegti vieną ar daugiau „Wi-Fi“ kartotuvų tose vietose, kur signalas pradeda silpnėti. Auksinės taisyklės nėra: namuose gali pakakti vieno kartotuvo, o kitame tokio pat dydžio gali prireikti 2 ar net 3 ilgintuvų, kad gautume panašų rezultatą.
Belaidis standartas
802.11 protokolas, arba kas yra tas pats, belaidžio ryšio standartas, kurį naudojame signalui perduoti, turi tiesioginės įtakos siūlomai aprėpčiai. Kiekvienas iš šių protokolų turi skirtingą taikymo sritį:
- 11 vieta: 35 metrai viduje ir 118 metrų lauke.
- 11b: 35 metrai viduje ir 140 metrų lauke.
- 11g: 38 metrai viduje ir 140 metrų lauke.
- 11n: 70 metrų viduje ir 250 metrų lauke.
- 11ac: 70 metrų viduje ir 250 metrų lauke.
Galiausiai reikia atsiminti, kad signalo galia priklauso nuo jo pablogėjimo laipsnio. Paprastai, kuo mažesnis dažnis, tuo mažesnė degradacija Iš signalo.
Jei pažvelgsime į radijo bangas, žemo dažnio signalai (2,4 GHz) paprastai turi mažiau ryškias bangas, o ne aukštesnius dažnius (5 GHz, 6 GHz), kurie rodo ryškesnes bangas ir yra arti vienas kito. Dėl to žemo dažnio bangos yra stabilesnės ir jų diapazonas yra didesnis.
Tačiau žemi dažniai taip pat yra jautresni trikdžiams. Dauguma įrenginių naudoja 2,4 GHz dažnį ir, jei esame vietoje, kurioje yra daug elektroninių įrenginių ir keli Wi-Fi tinklai, perdavimo kanaluose gali atsirasti „užstrigimų“. Tokiais atvejais geriausia sukonfigūruoti maršrutizatorių, kad jis transliuotų 5 GHz dažniu, nors tai taip pat reiškia signalo diapazono sumažinimą, kaip minėjome įrašo pradžioje.
Tu turi Telegrama įdiegta? Gaukite geriausią kiekvienos dienos įrašą mūsų kanalas. Arba, jei norite, sužinokite viską iš mūsų Facebook puslapyje.
